﻿Psalmynas.
127.
Užkopimų giesmė Saliamonui. Jeigu VIEŠPATS nestato namų, veltui triūsia jų statytojai; jeigu VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargas. 
Veltui jums anksti keltis, vėlai eiti gulti, valgyti sunkiu darbu įgytą duoną – jis gi duoda miegą tiems, kuriuos myli. 
Štai vaikai yra paveldas nuo VIEŠPATIES, įsčių vaisius – atlygis nuo jo. 
Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės vaikai. 
Kokie didžiai palaimintas žmogus, kuris turi jų pilną savo strėlinę! Tokie nebus sugėdinti, bet jie kalbėsis su priešais vartuose. 
